Pavasario pradžia, gamta bunda… Ne tik gamta, bet rodos ir visokie gyviai atbunda ir lenda iš visų galų. Vieni iš jų nepageidaujami svečiai kurmiai, kurių apstu aplinkui laukuose, vieną šio ankstyvo pavasario rytą sugalvoję įlysti ir į mūsų sklypą.

Sakoma, kad ir ką mėginsi visvien nėra efektyvių priemonių kaip galima būtų “kovoti” su šiais gyvūnais ir tik jiems vieniems žinomi jų takai. Kol kurmiai viešpataus išraustoj sklypo daly sėti žolės negalėsim, mat po sklypo nustumdymo pernai nevisur dar buvo suspėta užsodinti pievutė ir būtent čia apsigyveno kurmis. Be to visai nemaloniai nuteikia ta mintis, kad šie gyviai gali išrausti ir jau apželdintą sklypo dalį. Kadangi paties juodžemio žemės paviršiuje paskleista nedaug, gal tik apie 10cm, o po juo glūdi molis, savo snukučio kurmiai negali giliai įkišti į kietesnį gruntą, tad matosi šviežiai išrausti ištisi takai-tuneliai žemės paviršiuje.

Ilgai nedelsiant nusprendžiau imtis kažko ir pasirinkau galima sakyti humanišką jų atbaidymo būdą. Ką tik įsigijau dar pernai matytą tokį garsinį aparačiuką kurmiams atbaidyti:

Šis daiktas pakraunamas su saulės baterija ir kas 30s  skleidžia tokį nemalonų garsą - pyptelėjimą. Girdimas jis ir žmogaus ausims, o kurmių klausa tai jau tikrai jautri ir turėtų jiems tai nepatikti :). Rašoma, kad pirmomis dienomis kurmiai gali suaktyvėti, ką netrukus ir teko įsitikinti:

Pajutę kažką naujo kas dirgina jų klausą, kurmiai pradėjo aktyviai judėti sklype, matyt ieškodami kelio kur sprukti. Aišku arba čia tik mano fantazija.., bet iš tikrųjų tikiuosi kad kurmis, kuris galvoju kad kol kas atėjo tik vienas, paliks mus ramybėje :).  Na, laikas parodys manau jau greitai ar šis prietaisas tikrai yra efektyvus.

Kad jau atėjo pavasaris, reikia prisiminti ir kitus dalykus, ko išmokau ir sužinojau dar praeitais metais per mano lankytus “Modernus sodas ir daržas” kursus, kuriuos organizuoja “Geltonas karutis”. Galiu pasakyti tiek, kad jie buvo tikrai naudingi tokiems “žaliems” sodininkams-naujakuriams kaip aš ir greitu laiku teks viską prisiminti ir pritaikyti realiam pavidale ką sužinojau dar pernai…

Pirmoje eilėje prisiminiau, kad dar vasarį reikia paskubėti uždengti nuo aktyvios saulės žiemojančius lepius augaliukus. Jaunų pasodintų medelių kamieno žievė nuo aktyvios saulės gali sutrūkinėti ir medelis gali vėliau žūti, tad apgaubiau savo pernai sodintą dekoratyvinį gluosniuką su balta plėvele kaip rekomendavo:

Galima medelius ir dažyti baltais dažais, bet taip pasirodė paprasčiau. Vėliau kai bus pasodinta vaismedžių, kurių planuoju šiemet kažkiek įsigyti, reikės rūpintis ir kita apsauga ne tik nuo saulės, bet ir  nuo zuikių…

Dar vienas augaliukas - tai tuja Konika taip pat bijanti kaitrios saulės ankstyvą pavasarį ir jei laiku jos nepridengsi gali nebepataisomai išdegti. Tad ir ji buvo nuo saulės uždengta balta plėvele taip tvirtai kad vėjas tos plėvelės nenupūstų :

Dar nedaug tų augaliukų pas mus, bet viskas dar prieš akis, ir reikės jų papildymo.

Labai gražu žydinčios gėlės ant lauko palangių, tam net palanges pasirinkom tvirtas iš klinkerio, kad galėtų stovėti vazonai su gėlėmis ant jų. Kadangi visos palangės daugumoje yra atsuktos į saulėtąją pusę, ne bet kokios gėlės gali ištverti negailestingą saulės kaitrą. Tačiau kaip teko įsitikinti pelargonijos yra vienos iš  pakančiausių saulės kaitrai žydinčių ir palanges puošiančių gėlių visą vasarą, kurios nereikalauja nei daug priežiūros ir ištveria ne tik kaitrą bet ir sausrą. Štai kaip pernai jos gražiai visą vasarą žydėjo ant mūsų palangių:

Rudenį neskubėjau išmesti šių nužydėjusių pelargonijų, juk jos yra daugiametis augalas. Tad tik prikirpau šakeles ir sunešiau į vėsesnę patalpą, kartais nepamiršdavau palaistyti, o prieš savaitę supurenau loveliuose esančią žemę, patręšiau, pakirpau auglius ir tikiuosi greit jos suvešės:

Jau pats laikas kažką ir pasisėti, juk greitai reikės ruošti - sodinti jau savo darželį su daržovėm :). Pradžia padaryta dar pernai kai užsivežėm juodos žemės ir buvo sukastos 2 pirmosios lysvės.

Jau pasėtos paprastos levandos, daugiamečių petražolių ir vaistinių ramunėlių sėklos.

Taip pat pasėjau keletą likusių nuo pernai kopūstų sėklų iš kurių dar pernai pavyko išsiauginti keletą kopūstų galvų lauke, kuriuos sėkmingai valgėm šią žiemą. Kopūstų daigus kaip ir kitus sodinukus vėliau persodinsiu lauke į gruntą.

Dar, sėjant sėklas į vazoną prisiminiau iš Geltono karučio kursų išgirstą taisyklę “kietai pasikloti - minkštai užsikloti”. Sėklai pasirodo lengviau yra sudygti, kai žemė yra suspaudžiama ir gerai sulaistoma ir sėkla ant viršaus plonu sluoksniu užklojama puria žeme. Po kokios savaitės manau jau ir pasirodys pirmųjų sėjinukų daigai, kuriuos reikės tik nepamiršti reguliariai laistyti:

Lauksime daigų, o daržo ir sodų tema dar lauks pratęsimo, nes reikia pasiplanuoti ir įsigyti daugiau visokių daržovių sėklų: morkų, burokėlių, agurkų, ridikėlių, krapų, salotų ir t.t.. Darbai tuomet tęsis jau lauke. Laukiu nesulaukiu šiltesnio oro!

Patiko (3)

Rodyk draugams