Svajonių sodo link…

Parašė namukas | 2016-10-07 15:27

Ką gi, vasara ši buvo labai nedėkinga savo orais, nors nuo pavasario iki dabar buvo nuveikta išties nemažai, apie tai aprašysiu šiek tiek vėliau atskirai.

O štai vienas smagesnių įvykių reziumavusių vasaros pabaigą buvo tai, kad netikėtai gavau pasiūlymą iš savo draugų “Geltonojo karučio” kursų sudalyvauti “Garden style 2016″ kasmetinėje aplinkos dizaino konferencijoje, kuri man suteikė tiek daug informacijos apželdinimo tema, kad įkvėpimo tobulinti savo namų aplinką užeks dar ilgam! Atsirado tikrasis suvokimas ko dar trūksta mūsų kieme, ką aš norėčiau jame matyti, galų gale užuosti, jausti, ragauti…

Daug visko teko išgirsti, ir apie augalus, ir vynuogių auginimą! Таčiau viena iš labiausai patikusių “Garden style 2016″ konferencijos temų buvo apie spalvas, kokios augalų spalvos dera tarpusavyje o kiokios ne, kad nepadaryti sklype spalvų chaoso :). Beklausant paskaitą atėjo aiškus suvokimas, kad priklausiau tai kategorijai žmonių, kuriems augalus kažkas arba padovanojo, arba įsigijau atsitiktinai, nes ir “kiti” tokius augalus turi pasisodinę, reiškia ir “man tokių reikia” :). Sodinant augalus savo kieme, aišku kad, galvojau apie bendrą planą, kažką komponavau, bet tik ne apie spalvas… :)

Kažkaip atrodė, kad spalvos turi savaime visos tikti tarpusavyje, bet pasirodo, nevisuomet taip yra, ką puikiai atskleidė papasakojusi apie spalvų derinimo taisykles kraštovaizdžio architektė Lina Puodžiūtė: “Tie patys augalai, persodinti prie kitų spalvų augalų, gali sukurti lemiamą pokytį”.

Apie spalvų derinimo taisykles daugiau čia.

Labai džiaugiuosi, kad pagaliau kažką sužinojau apie vynuogių auginimą! Senokai svarsčiau kaip būtų puiku užsiauginti savų vynuogių! Apėmus euforijai, gan greit po konferencijos kaip tik gi vyko rudeninė Sodo augalų mugė, kuri vyksta kasmet netoli Botanikos sodo Kairėnuose, tai aš tiesiu taikiniu ten ir įsigijau dvi vynuogių veisles atsparias mūsų klimato sąlygoms, tai - Juodupė mėlynosios ir Palanga raudonosios vynuogių veislės.

Ilgokai galvojau, kur gi geriau jas sodinti, bet po konferencijoje išgirstų patarimų, pasirinkau saulėtąją pietų-pietvakarių pusę šalia tvoros, kur jos augdamos gautų saulės ištisą dieną ir būtų tarsi gyvatvorė. Galės laipioti sau tvora kiek norės arba priklausys nuo to kiek joms leisiu :). Buvo svarstytos ir kitos vietos, šalia terasos uždengiant jomis vieną šoną, bet dėl priežiūros ir auginimo šioje vietoje būtų per daug sudėtinga jas prižiūrėti.

Ir jau pasodintos:

Taigi, nors ši vieta pas mus gan vėjuota, bet kaip man paaiškino mugėje, svarbu, kad nebūtų skersvėjų!

Na, ir vis tik labai gerai kad konferencijoje gavau visą instrukciją, kaip jas sodinti, genėti ir prižiūrėti pirmais, antrais ir kitais metais. Dabar gi pasodinus beliks tik keletą metelių sulaukti kol užderės bent kelios pirmosios vynuogių kekės :)

Sodo mugėje įsigijau dar keletą augalų, pratęsiau trešnių sodinukų liniją, priekinėje namo dalyje esančiai klombai parinkau taip pat keletą “olandiškos bangos” augalų su smilgom, kurie kol kas atsidūrė laikinuose vazonuose, kol nebaigti visi apdailos darbai, kurie jau sparčiai juda į pabaigą ir bus galima apibendrinti kas gi buvo padaryta šią vasarą..

Ir kaip gi be tulpių, narcizų ir dekoratyvinių česnakų svogūnelių, kuriuos mugėje įsigijau ir jau planuoju neužilgo nugramzdinti visus į žemę, parenkant žinoma, dabar jau atidžiau jiems tinkamą vietą. Nekantrauju kai pavasarį sklypas sužydės dar gausesniais žiedais! :).

Apibendrinant, “Garden Style 2016″ konferencijoje išdėstytos ir pristatytos visos temos buvo pateiktos tikrai į dešimtuką, viskas aišku, nuoseklu ir pateikta “skaniai”, su daug žaidimų, kas skatino nuolat veikti ir klausytis.

Jei kam bus įdomu, apie įvykusią konferenciją, įkvepiančius lektorių pranešimus ir kitus patarimus sodo dizaino, augalų auginimo ir komponavimo juos tarpusavyje, galite trumpai pasiskaityti “čia”, arba  bent sykį ryžtis ir sudalyvauti pasirinktuose “Geltonojo karučio” apželdinimo kursuose . O kas naudinga būtent jums tikrai ten atsirinksite ir sudalyvavę nepasigailėsite. Bent jau man praeitų metų lankyti kursai ir ši konferencija tikrai įkvėpė veikti kažką naujo savo kieme.

Visiems rekomenduoju visada prieš planuojant naujojo sklypo augalų išdėstymą, komponavimą, dizainą ir apie pačius augalus ir jų priežiūrą visuomet pasitarti su tai išmanančiais specialistais! Sėkmės!

Rodyk draugams

Tveriam tvorą

Parašė namukas | 2016-07-28 23:13

Tiksliau užtvėrėm, nors ir kaip prieš tai nesinorėjo, tačiau buvom prispirti apsitverti visą sklypą bent lengva segmentine permatoma tvora. Šiaip ta tvora buvo daugiau psichologinis veiksnys, nei naudą teikiantis dalykas, bet kaip iš ties paaiškėjo vasaros eigoje, kad taps ir naudingas, nes šeimą papildė vienas plaukuotas, pūkuotas, mielas naujas šeimos narys - Pūkutė :), ir nesinori kad šis mielas “pūkiukas” kažkur toliau nuo namų išbėgtų, į nesaugią šalia miško, pilno visokių gyvūnų erdvę.

Tvorą ir stulpus išsiderėjus geresnę kainą pasirinkome iš Ryternos, belgišką - Betafence, siūlomą su 10m garantija. Nežinau kuom ji dar geresnė nei kitų siūloma, gal išskyrus tai, kad tikrai 4mm storio, dažyta milteliniu būdu, o stulpai ne virinti, bet valcuoti. Sutarus viską pristatė ir iškrovė kieme be papildomo mokesčio:

Nenorėjome aukštos tvoros, nuo stirnų antplūdžio žiemą būtų užtekę ir 1,2m aukščio tvoros, tačiau sklypas nėra lygus ir sekantis siūlomas dydis yra tik 1,5m. Tačiau montuojant kai kuriose vietose ir gavosi 1,3-1,4m tvoros aukštis. Visumoj perimetras išsilygino kaip ir planavom, tvora neatrodo per aukšta, o šiaip tai viskas per ją persimato puikiai, gamta neprarado savo grožio pro ją.

O čia tos kaltininkės griaužiančios mūsų pasodintus augaliukus praeitą žiemą. Nors miškas pilnas visokio gėrio, bet pušelės skanesnės tik pas mus :):

Sklypas mūsų 16 arų buvo tveriamas iš visų 3-jų pusių, o 4-oji sklypo kraštinė nuspręsta tvertis bendrai su kaimynu pusiau.

Iš viso buvo užsakyti 48 stulpai 40×60 po 2,40m ilgio + 15 stulpų 40×60 po 2m ilgio, kurie skirti tarp kaimyninio sklypo. Ir viso 46 segmentai 1530×2500, 4mm. Dar 10 metrų ilgio sklypo dalį sudaro kiemo vartai su varteliais, apie juos bus atskiram įraše. Stulpų gavosi kiek daugiau, nes numatėme kelis išėjimus į laukinę gamtą.

Tvoros spalva buvo pasirinkta neutrali, grafito pilka RAL 7016, priderinta prie pirmiau jau sumontuotų kiemo vartų.

Tvoros stulpų betonavimui per skelbimus išsikvietėm vyrukus, kurie vien tik tuom ir užsiima. Dalyvaujant, tariantis kartu ir prižiūrint darbus, viskas buvo atlikta pakankamai normaliai, vyrukai darbavosi kruopščiai,  matėsi, kad stengiasi. Stulpai buvo betonuojami apie 4-ias nepilnas dienas. Stulpams su benzininiu grąžtu buvo gręžiojamos apie 90cm gylio duobutės, maišomas ir pilamas cementas su smėliu. Darbas fiziškai ne iš lengvųjų, nes pasitaikydavo nemažai akmenų, karštis buvo +30, o ir stulpų daug, tad nusprendėme neaukoti tam savo ir taip neilgų atostogų, paskirdami jas kitiems reikalams prie namo. Jei kam reikės jų kontaktus pateikiu žemiau.

Tik segmentus tvirtinome savarankiškai, kas užtruko keletą dienų ir vakarų. Daugiausiai laiko užtruko ties tais segmentais, kuriuos teko šiek tiek įgilinti į žemę. Kadangi sklypas nelygus ir yra keli perkritimai, o norėjome, kad tvoros linija žiūrint į horizontą būtų kuo lygesnė nepriklausomai nuo esančių sklypo nelygumų, tad po keletą segmentų įgilinome:

Ir sklypo perkritis kampe:

Sklypo kraštinėje su kaimynu subetonuoti stulpai, po to buvo savarankiškai sukalti klojiniai, kadangi buvo nuspręsta pasikelti sklypą pagal suformuotą kiemo lygį, nes keliukas buvo žemiau. Bebaigiant betonuoti stulpus klojinukas buvo užlietas betonu:

Pabaigoje visai neseniai buvo sutvarkytas ir apželdintas paskutinis sklypo kampas, kuriame dar neseniai riogsojo atlikę blokeliai ir visokios statybines atliekos:

Visi stulpai subetonuoti, tvora sutverta, beliko iš kaimyno pusės užsitverti tinklą ir tuomet bus su tvora pabaigta. Sezonas šis labai darbingas, suplanuoti visi darbai dar nebaigti ir veiksmo dar tikrai bus :).

Tvoros stulpus mums betonavo Jaroslavas su komanda, jo tel. 860360685

Rodyk draugams

Šiltnamis

Parašė namukas | 2016-05-27 00:52

Džiaugiamės smagiai sužaliavusiu ir žydinčiu pavasariu, gėrimės rytine saule, atgijusia gamta ir juntame pulsuojančią vasaros pradžią, tiesiogine ta žodžio prasme, nes gyvename atokiau nuo miesto šurmulio, tikrame gamtos apsuptyje, beveik kaip kaime, kur laukinė gamta mus supa kasdien…

Ne tik dekoratyvinių augalų, bet ir savų daržovių norisi užsiauginti, ekologiškai, kaip dabar madinga sakyti :), …nedaug, nors po šiek tiek, savo rankom paglostytų…

Po pernai išbandytos pomidorų lysvės su laikina plėvelės užuovėja, kuri gan visai neblogai pasiteisino, nes pavyko užsiauginti visai nemažai pomidorų, po atviru dangum, su minimum lietaus. Tad šiemet nusprendėme imtis rimtesnio jųjų auginimo ir įsirašyti į labiau pažengusiųjų sodininkų-daržininkų sąjungą :). Numatėme, kad šalia tvarkingo namo, norėtųsi ir ne bet kokio, o tvarkingo šiltnamiuko. Tam tikslui ilgokai rinkomės, ir tik “pačiupinėjus” gyvai keletą egzempliorių vienoje ekspozicijoje, galutinai vis gi pasirinkome lietuvių gamybos aliuminio šiltnamį 4,3m ilgio, 2,2m pločio, su 6mm polikarbonatu.

Šis šiltnamis labiausiai patiko dėl savo konstrukcijos išbaigtumo, stabilumo, su tvarkingai įrėmintom durelėm, stoglangiais ir šlaitinė konstrukcija su negriozdiškais aliuminio rėmais žiūrisi gan gražiai, nedarko bendro sklypo vaizdo.

Pirmiausiai sukome galvas kaip visą šį grožį įtvirtinti žemėje, kad vėjas jo neišrautų ir nenupūstų, kuris mūsų vietovėje vyrauja gan dažnai ir stiprus.

Gamintojo rekomendacija, pasirinkome gan paprastą ir greitą tvirtinimo būdą, nupirkome ir įkasėme 16cm pločio 50cm gylio keramzitbetonio blokelius (kurių kaina apie 1 eurą/vnt.). Prieš užkasant išlygintus blokelius, reikėjo lygiai išsistatyti ir surinkti apatinį šiltnamio pamatinį rėmą ir jį pritvirtinti aliuminio kampuočiais iš kart prie blokelių šonų.

Tokia konstrukcija gavosi tvirtesnė nei renkantis kitokį tvirtinimą pvz. iš viršaus. Šių kampuočių pamato tvirtinimui gamintojas nepateikė ir jų kaip ir blokelių teko sugalvoti ir įsigyti atskirai.

Vėliau pats karkasas rinkosi gan nesudėtingai, kadangi gamintojas pateikia gan išsamią atspausdintą surinkimo instrukciją. Per porą vakarų karkasas buvo visiškai surinktas, kartu įstatant ir polikarbonato plokštes. Po pamato sumontavimo karkasas pradėtas rinkti nuo kampų:

Iš kart sumaunamos ir polikarbonato plokštės galuose, kurias galima paremti lentomis jei vėjuota diena kaip tik pasitaikė:

Visų polikarbonato plokščių galams, netaupėme ir nupirkome spec. juostas, kvėpuojančią Antidust ir nepralaidžią garams, pastaroji klijuojama iš viršaus, o kvėpuojanti iš apačios, kad garai išeitų. Norėtųsi, kad polikarbonato ilgiau nereikėtų keisti ir jis anksčiau laiko nepradėtų žaliuoti nuo patekusių į jo plyšius mikroorganizmų, tam užkirsti ir buvo suklijuotos šios juostos:

Antidust juostelė užklijuota:

Visas plokštes kruopščiai apklijuoti šiek tiek ilgiau užtruko, o jų vis gi nemažai, čia tik keletas jau apklijuotų:

Plėvelė nuo polikarbonato buvo nuplėšta tik kai jau tikrai žinojom, kad nieko nereikės išrinkti-perrinkti, nes vėliau nuplėšus nebeatskirsi kuri jo pusė atspari UV:

Pirmają kontrukcijos surinkimo dieną neskubant buvo nuveikta maždaug pusė darbų:

Vis gi užklijavus juostas polikarbonatas gan sunkiai pasidavė sukišamas į šlaitinį aliuminio profilių karkasą kraigo gale, nes nebuvo palikta tom juostom laisvumo, gamintojui reikėtų daryti šiek tiek platesnius profilius šlaito konstrukcijoje. Į šonines sieneles viskas sulysdavo lengvai. Vėliau buvo atlikti užbaigiamieji darbai, užmauti kraigo ir latakėlių profiliai ir antgaliai:

Įstatyti automatiniai stoglangiai:

Įstatytos į savo vietą dviejų dalių varstomos durys:

Visą šiltnamį laisvai gali surinkti vienas neprofesionalas žmogus, išskyrus pagalbos prireikė tik sukišant minėtą polikarbonatą į šlaitinę dalį.

Teko pastebėti, kad šlaitinei daliai ir priekiui/galui yra sukomplektuotas geresnis, t.y. kietesnis polikarbonatas nei šoninėms sienelėms. Pastarąjį paspaudus matosi kad jis minkštesnis, matyt ir pigesnis.

Po surinkimo darbų atėjo eilė vidaus paruošimui. Buvo išskirstytos žemės suformuojant lysveles, kraštuose įkastas membraninis korys supjaustytas juostomis, kad neišbyrėtų žemės pro plyšius ir nelystų vidun žolių šaknys iš išorės:

Tuomet iš atlikusių statybinių lentų buvo sukalti tvarkingi lysvių borteliai:

Ir paklota standartinė kapiliarinė laistymo sistema, kuri bus pajungta nuo vandens gręžinio, atsukus nepilnai kranelį vanduo lėtai sau kapsės, vėliau bus sumontuotas slėgio reguliatorius su laikmačiu, patogus dalykas, nereikės lakstyti su laistytuvu ir kibirais:

Na ir paskutinis etapas, ilgai daiginti ant palangės - keleto rūšių pomidorų auginiai kelia galvas jau savo lysvėse!

Tuo tarpu gausiai žydi braškės ir pirmiausiai ragausime jų.

Pasitinkame vasarą ne vieni. Prūdelyje matome paaugusią plaukiojančią karosiukų šeimyną:

Geros vasaros!

(Papildyta)

Pomidorai šiltnamyje paraudo liepos mėnesio antroje pusėje:

Didžiausias derlius džiugino rugpjūtį, o šiltnamyje dar dėrėjo iki pat šalnų:

Rodyk draugams

Šventė žuvytėms :)

Parašė namukas | 2015-12-31 08:54

Pasiruošėme žiemai. Prieš pat šventes žiemos dar nebuvo nei kvapo, tad kol orai leido, kaip ir planavom prūdelyje gyvenančioms žuvytėms įrengėm aeraciją. Ši įranga palengvins žuvyčių gyvenimą, turime keletą spalvotų karosiukų. Kadangi pastoviai bus tiekiamas oras po vandeniu, dabar nereikės baimintis, kad žuvytės užtrokš net jei prūdelio paviršius visiškai užšals. Ir tai aktualu ne tik žiemą bet ir karštą vasarą ! ”kuomet vanduo įšyla ir sumažėja ištirpusio deguonies kiekis vandenyje”. Paieškojus internete informacijos apie tvenkinių (ir prūdelių) priežiūrą ir įrangą, ir po konsultacijos su pardavėjais aeracijos komplektą užsakėme čia internetu. Pasirinkome minimalų variantą, 10w galingumo orapūtę ir difuzorių:

Truputį buvo sunku nuspėti kokio galingumo orapūtės reikėtų, tačiau pajungus matome, kad galingesnės ir nereikia, nes kitaip vanduo paviršiuje per daug smarkiai kunkuliuotų.

Tik pajungus vos matomas sukūriukas viduryje, kur 1m gylyje panardintas difuzorius:

Kai pajungėm orapūtę lauke buvo plius 10 laipsnių, buvo įdomu sulaukti kaip bus vėliau, kai pašals.

Ir neilgai trukus sulaukėme.., štai po šv. Kalėdų sulaukėme šaltuko ir laukto sniego, naktį buvo -2 laipsniai, šaltukas šiek tiek sutraukė prūdelio kraštus:

Štai kaip atrodo prūdelis šį rytą, kai naktį paspaudė -11 šaltis, prūdelio paviršiuje liko nedidelė neužšąlanti eketė :

Matosi veiksmas kaip vanduo prūdelyje juda:

Rytas po -15 šalčio nakties:

Orapūtė pajungta lauke, dirba labai tyliai, praktiškai nesigirdi. Kadangi nedidelio dydžio, buvo lengvai patalpinta į uždarą plastikinį indą su dangčiu ir saugiai paslėpta po akmenimis. Prireikus bet kada galima lengvai prieiti. Orapūtės panaudojimas gali būti labai platus, pvz. galima greitai čiužinį pripūsti, ar prireikus išpūsti iš laistymo sistemos vandenį prieš žiemą, kad neužšaltų - ką ir buvom jau išbandę :). Tad šis daiktas tikrai pasitarnaus ne vien žuvytėms.

Su ateinančiais Naujaisiais Metais!

Rodyk draugams

Štai ir ruduo!

Parašė namukas | 2015-10-07 10:13

Tai štai ir sulaukėm šalnų. Dar praeitą savaitgalį mėgavomės bobų vasara, o jau šį rytą viskas apšalę ir sustingę…

Kas gali pagalvoti, dar pernai sklype nebuvo nei žolytės nei medžiuko, ką pagaliau pavyko įgyvendinti šiemet:

Rugsėjo pradžioj čia buvo pasodinta Alyvinė obelaitė, Champion ir kriaušaitė Conference. Pastarosios nepavyko saugiai atgabenti ir jai buvo nulaužta viršūnė. Mėginom “remontuoti”, bet laikas parodys ar prigis senoji ar išleis naują viršūnę. Atstumai tarp medžiukų apie 3-4m, tikiuosi tiek pakankamai jiems laisvai augti:

Dar tuo pačiu prieš porą savaičių pasodinome įsigytų vaismedžių iš RSmedelyno augintojo, tuo metu atvykusio į Botanikos sodo mugę. Buvo tikrai daug gražių augalų mugėje, bet sklypas neguminis ir jau nebetelpa visi norimi ar patikę augalai, nesinori užgrūsti jais bet kur ir kaip papuolus…

Skiepyta Trešnė Sunburst ir Donieckij - du viename:

Vyšnia Turgenevka:

Nors kaip domėjausi, kaulavaisius geriau sodinti pavasarį, nes jie sunkiau peržiemoja nespėdami įsišaknyti. Tikiuosi mūsų sodintieji nenušals, nes jie jau visą vasarą augo medelyne vazonėlyje.

Ir labai norėjau pasodinti šermukšnį, kuris pasak senovės tradicijų sodinamas namo priekyje ar prie vartų, kad apsaugotų nuo visokio blogio namus :). Pasirinkau gražų medelį Kaukazinį šermukšnį, kurio vaisiai - obuoliukai valgomi ir labai skanūs. Per pora savaičių jau ir lapus numetė, o po šalnos greit ir kiti medžiai liks be lapų:

Kad jau sodinimo metas, nusprendėm pasodinti taurų medį - ąžuolą, pasirinktam sklypo krašte.

Ąžuoliukų pas mus pridygę pamiškėj tikrai nemažai, teko pasirinkti, kad būtų gražus kamienas, ir tikiuosi iki pavasario jis nenudžius, nes po dviejų savaičių kol kas laikosi puikiai:

Dar vieną ąžuoliuką pasilikom rezervui pamiškėje, t.y. padarėm tai - ką patarė “geltonojo karučio” kursuose, medžiai geriau prigyja, jei iš rudens jiems pakertamos šaknys. Medis su atkirstom šaknim paliekamas grunte, po tokios operacijos medis skuba leisti smulkias šakneles, o pavasarį jau be problemų iškastas medis prigis jūsų sklype, nes turės daug šaknelių, kurios geriau įsišaknys perkeltoje vietoje.

Tai tiek malonių pokyčių, augantys medžiai tikra atgaiva akiai ir sielai, o dar jei vaisių duos tai sulauksim ir dvigubo malonumo :). Beliks pasirūpinti jų apsauga nuo zuikių prieš žiemą.

Rodyk draugams